Medžiai, kurie šneka ir žmonių kalba,
lapkričio mėnesį vadina kritišku,
o krentantys lapai jiems pritaria,
nes yra egzistencijos kryžkelėj ir krizėje.
Tuo metu tik naivūs poetai
lyg vaikai gėrisi tuščiais laukais
ir mišku, nes valstiečiams rūpi tiktai
po žiemos ateisiantis pavasaris ir sėja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-14 08:26:04
Originalios ir įdomios, prasmingos eilės.
Manau, kad ne tik valstiečiams rūpi, kad daug kur Lietuvoje liko nepasėti žiemkenčiai, bet ir duonos valgytojams.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-13 10:03:51
Dar laukus išmėžt reikia, nepaminėjai... :)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-13 09:43:14
Taip,taip mes tikrai ne valstiečiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-12 17:48:42
gal ir aš koks medis, kad lapkritis man kritiškas...nesigėriu tuščiais laukais
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-11-12 14:09:28
Susipynusios prasmės: bendroji gamtos, gyvenimo.
Tai, kas natūralu, tuo pat metu – kandu (ne dėl metų laiko).
Pavyzdžiui: sėdi medžiai (gerai skamba pastuksenus), čeža ar iš drebančių rankų krenta popieriai, padėtis, švelniai tariant, kebli. Švysteli kokia liberali ateities aušrinė, gal krykteli pasidemonstruodamas ir koks -demas, epizoduose pakutena širdį poetinis pūkas, bet šiaip tai Tėvynėj plikas ruduo.
Nei kryžkelės nesimato, štai kas kritiškiausia.
Seimo vaizdelį galima permatyti plačiau, visuomeniškai. Rasi valstiečių, žaliųjų, poetų, konservatorių, miškininkų, rasi ramybės ir perspektyvų sapnavimo, skvernų viens kitam tampymo ir žemiškų rūpesčių…
Nelygu kaip skaitysi, bet reiškinių (bent jau) dvilypumas neišvengiamas, o jo pasirodymai – iš būties poezijos laukų, kur viskas: liūdna, rimta, keista, juokinga, sukasi bendrame suktinyje.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-11-12 11:17:25
Kadangi aš nei vieniems , nei antriems nepriklausau, tai ir žiūriu kaip
paukštis - kritiškai.