Pajust kažką kaip amžinus namus,
širdies plakimą meilei dieviškai atverti,
suvokt — būties ir nebūties alsavimas darnus,
visatos glėbio tavo būvis vertas.
Nors tu rinkai šioj žemėj vien žodžius,
iš jų bandei pasaulį kitą tverti,
nors ir gyvenimas kaip medis gal nudžius,
o jie klūpės prie Viešpats vartų.
Kažką kalbės žmonėms, gal angelams,
kažką norės gal meilei tarti,
ir kai dangus paniuręs tems,
bučiuos kažką jie pirmą kartą.
Pasaulis šis jau be tavęs gyvens,
o žodžiai kalbins kitą žemės kartą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-13 10:10:09
Profiškai parašyta.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-13 09:50:48
Puiki dedikacija.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-11-12 13:35:09
Tikras sonetas. Puiki dedikacija.
Pasaulis šis jau be tavęs gyvens,
o žodžiai kalbins kitą žemės kartą.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-11 23:55:27
Puikus sonetas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-11 17:28:50
suvokt — būties ir nebūties alsavimas darnus,
visatos glėbio tavo būvis vertas.
kokios prasmingos eilutės, kaip , beje, ir visas sonetas
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2017-11-11 15:45:43
Nors tu rinkai šioj žemėj vien žodžius,
iš jų bandei pasaulį kitą tverti,
...esmė poeto gyvasčiai...