Sugulę dienos posmuose rudens,
O naktimis svajoklė mėnesiena,
Lietus į stogo atbrailas barbens
Ir prausis lietumi vijoklių siena.
Išgirsk, kaip kalbas obelys nakty,
Jau paskutinis obuolys nukrito,
Žinau, kad ilgesį širdim jauti
Ir lauki beišauštant kito ryto.
Pasaulį paprastą atrast gali,
Tai kas, kad skausmo ašara sužvilga,
Ji sunkiai tramdoma, labai gaili,
Tik vieno nori – pasijust laiminga.
Paspringsta dūmais kaimo kaminai,
Palėpėje suminga žaistos lėlės,
Paslaptimi įprasminti namai,
Kur slepiasi prie vartų katpėdėlės.
..............
Sugulę dienos posmuose rudens...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-11-09 10:27:04
Nepaprasti posmai - vaizdūs, iškalbingi, sodrūs.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-11-08 15:30:52
Labai jauku šiuose posmuose...
Lyg būtų aprašomas vaizdas prie mano langų. :)))
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-08 10:00:39
Labai mielas rudens posmas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2017-11-08 09:14:30
...jausmingai įsirėžią į atmintį, puikus darbas...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-11-08 06:50:42
Viską išgirdau ir pamačiau, ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-11-08 05:30:17
Labai vykęs. Labai.