Sukūrė medį, žolę, gėlę
Ir vėją, šėlstantį ratu,
Bitelę, kur pirštan įgėlė,
Ir žiedą, kvepiantį medum.
 
Sukūrė nuostabų lobyną,
Kur tik žvelgi — meilės ranka...
Ruduo net lapais padabino...
Ežys nubėgo ta lanka.
 
Sukūrė net lengvutį lietų —
Ant delno ašara gulės —
Ir laimės rasos lietųs, lietųs...
Kas meilės grožį nugalės?