kada pasaulį kūrė
manęs nebuvo
tik debesys
klajūnai
verkė
lašais
į žemę
žydėjo gėlės
kvapiais žiedais
pasaulis tuščias be manęs
----------------------------------
jaučiau tave visai šalia
išėjęs niekur nebuvai
stovėjai prieblandoj
dienų šešėliu tapęs
žinojau
ateisi
tu
ir
vėl
naujai
atgimsi
šešėliai apkabino
dangus į delną žvaigždę dovanojo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-11-21 17:46:37
Kažkada ir aš tokia grafika rašiau - šaunus eilius.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-06 09:45:34
Puikūs apmąstymai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-04 12:47:28
Puikus. Saulės laikrodis suderintas su pilna taure vyno. Įdomios mintys: sakyčiau nebūties ir pilnumo...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-03 20:00:57
puikus poezijos eksperimentas...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-11-03 11:43:15
Pasaulio pradžios apmąstymo mintys ir savęs, kaip prilygstančiojo pirmapradei kūrinijos galiai, suvokimas... Įdomios ir labai artimos mintys.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-11-03 10:40:22
Smėlio laikrodis... Vartyk kaip nori...