Žydi čia ilgesio gėlės,
Čia mus pravirkdo tyla –
Juk atmintis nedūlėja,
Nors su mumis jų nėra.
Niekam sugrįžti neleista,
Niekas iš Ten nepareis.
Jie neatsako, tik keista –
Kalbamės lyg su gyvais...
Mirkčioja vėjy liepsnelės,
Virpa širdžių čia kalba...
Šičia visų baigias kelias,
Tik nenuspėjam, kada...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-11-02 20:52:04
Jeigu gimsti ,kad mirti, o miršti, kad gyventi, kad amžinai gyvnti, tai ar galime vadinti juos mirusiais, gal geriau vadinti grįžtančiais ir laukiančiais
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-02 19:58:52
tokios paprastos , bet tikra atgaiva širdžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-02 14:26:41
Mielos eilės.
Taip jau yra, kad visų mūsų be išimties kelio pabaiga Ten.