Kur mirkčioja liepsnelės

Žydi čia ilgesio gėlės,
Čia mus pravirkdo tyla –
Juk atmintis nedūlėja,
Nors su mumis jų nėra.

Niekam sugrįžti neleista,
Niekas iš Ten nepareis.
Jie neatsako, tik keista –
Kalbamės lyg su gyvais...

Mirkčioja vėjy liepsnelės,
Virpa širdžių čia kalba...
Šičia visų baigias kelias,
Tik nenuspėjam, kada...
Eiliuotoja

2017-11-01 19:02:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-11-02 20:52:04

Jeigu gimsti ,kad mirti, o miršti, kad gyventi, kad amžinai gyvnti, tai ar galime vadinti juos mirusiais, gal geriau vadinti grįžtančiais ir laukiančiais

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-02 19:58:52

tokios paprastos , bet tikra atgaiva širdžiai...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-02 14:26:41

 Mielos eilės.
Taip jau yra, kad visų mūsų be išimties kelio pabaiga Ten.