Išblyškę tamsoje veidai,
Lyg užmirštos pasauly vėlės,
Ar dar pažįsti ar matai
Nulaužtą žiedą katpėdėlės?
Užsnūsta šunys palaidi
Užmiršę sunkią sunkią dieną,
O tu, mielasis, ko geidi,
Kai tyliai slenka mėnesiena?
Kur išsislapstė pranašai
Lietaus ir siautulingo vėjo,
Tik sunkūs krikštolo lašai
Lopšinę man nakty sudėjo.
Ar dar išliksim artimi
Taip paslaptingai suartėję,
Ar patikėsi lemtimi
Viltingo lapkričio ir vėjo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2017-10-31 16:15:53
turbūt per stora oda mano - neprasismelkė jausmas
ir žodžiai nelabai
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-10-31 11:22:14
Geidžiu... taip, stiprus eilėraštis jausmu.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-30 21:38:19
Katpėdėlė ir lapkričio vėjas... taip gražiai susipynė... viltimi patikėjau