Kai dėlioju to meto mozaiką –
Iš miglos, iš dienų ir naktų,
Vėl atplaukia daina iš to laiko,
Juk buvai jos melodija Tu...
Mūs alėjoj tik švilpauja vėjas,
Ir glamonė man jo svetima.
Tu sapne vėl buvai priartėjęs...
Neatspėjau, laikei ką delne.
Čia tik debesys kabo skylėti
Ir sukiojasi vėjas nartus.
Kas išmokys tavęs nemylėti?
Vėjas neša ne laiškus – lapus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-30 20:39:56
puikios eilės, ir aš priglausiu
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-30 12:30:56
Puiki jausmų mozaika iš praėjusio meto dienų...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-30 11:20:20
Paprastais žodžiais - nepaprastas jausmas...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-30 09:58:52
Jausmingi ir gilūs tie debesys.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-10-29 19:55:08
Labai gilus ir jaudinantis kalbėjimas...Priglausiu