Kai dėlioju to meto mozaiką –
Iš miglos, iš dienų ir naktų,
Vėl atplaukia daina iš to laiko,
Juk buvai jos melodija Tu...

Mūs alėjoj tik švilpauja vėjas,
Ir glamonė man jo svetima.
Tu sapne vėl buvai priartėjęs...
Neatspėjau, laikei ką delne.

Čia tik debesys kabo skylėti
Ir sukiojasi vėjas nartus.
Kas išmokys tavęs nemylėti?
Vėjas neša ne laiškus – lapus...