Vis bėgu, kažko ieškau,
Vis nebaigti darbai,
Rutinoje paskendę
Net tylūs vakarai.
Nesurandu aš laiko
Pabūti su tavim
Ir pakalbėt ne žodžiais,
Bet pabendraut širdim.
Tik tu, mano svajone,
Gyvenimo nepeik,
Išlaisvink meilei sielą
Ir pas mane ateik.
Užmerk akis ir švelniai
Prie manęs prisiglausk,
Aš nieko nekalbėsiu
Ir tu nieko neklausk.
Apglėbk pečius, o lūpas
Bučiniu apsvaigink,
Skriaudas, nors bus nelengva,
Sieloje paskandink.
O nerimą, lyg pempes,
Paleiski į lankas.
Aš negaliu, mieloji,
Gyventi be tavęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-27 23:42:36
Ai, pasirodo be reikalo pagyriau. Savo mergaitę vėl ruošiatės nuvilti. Darbai ne vilkai į mišką nepabėgs, o va mergaitei gali ir atsibosti laukti.