Kai vėl iš sklandančių ūkų
Aš išskiriu neramią giją,
Kai saulė kyla virš laukų
Į paslaptingą karaliją
Kartojas dienos ne laiku,
Sapnai į mano naktį grįžta,
Gal būtų dieviškai puiku
Priimt dangaus palaimą, ryžtą
Išsaugot vasaras žalias,
Namus, už sodo jaukų gojų,
Nutiest į rudenį gijas,
Išausti ryškų vasarojų.
Likime, aš tave šaukiu –
Palaimink skalsą, meilę, duoną
Skaitau iš spindinčių akių
Ir popieriuj piešiu aguoną...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-26 15:18:55
Gražus prašymas palaiminti.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-26 12:19:04
Pabaiga tokia raudona... Su meile ir aistra :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-26 12:01:18
Jausmingas prašymas likimo palaimos... Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-25 21:31:45
Labai gražus likimo prašymas palaiminti skalsą, meilę, duoną.
Gal nereikia skubėti aguonos piešti.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-10-25 21:12:22
Ačiū...sapnuosiu palaimintą aguoną