Suka ruduo spalvų suktuką,
Sukasi lapai apkvaitę jame.
Trumpai paskridę, ant žemės gulas
Ilgai ilsėtis bendram patale.
Kas kur žaliavo, raudo ar gelto,
Dabar visai nesvarbu.
Drebulės, uosio, beržo ir klevo
Krinta lapeliai kartu.
Maži ir lygūs, platūs, karpyti,
Švietę viršūnėj aukštai,
Krinta ir krinta, gulasi lygiai
Su tais, kur buvo žemai.
......................................
Žengi lapais, nukritusiais lapais...
Ar neprimena kartais jie mus?
Kiek bekoptum gyvenimo laiptais,
Suguldys lygiai laikas visus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-17 23:03:45
Puikios eilės.
Kadangi žmonės yra gamtos dalis, tai tie patys gamtos dėsniai galioja ir žmonėms. Tik toks skirtumas, kad žmogus turi nemirtingą sielą.