Nemoki paprastai žiūrėti
Tu į jausmus. Nakčia rūke jie įspausti
Apsunksta. Rytą keliasi anksti,
Kai rankoje dar smilksta cigaretė...
 
Nubyra pelenais ar dingsta dūmais –
Nebesvarbu. Dabar išnyko – paleisti.
O širdyje... Pamirškime... Nyksti
Įliedamas savin dienos artumą.
Gal šurmulį veikiau...
 
Pro lango stiklą
Taip ryškiai viskas matosi. Atrodo –
Liesk, paimki dalį Šiandien didelės
Ir tapk pats dalimi pasaulio tikro.
 
Ir ja tampi. Kaip visada – tas kūnas,
Veidas, akys, netgi mintys, regis, tos...
..................................................................................
 
Kol vėl tamsa atėjus pakartos:
Sugrįžki pas nelaukiančius,
Nors jie atstūmė, bet tavy dar tūno...
 
2017 m. spalio 11 d