Išdžiaustė drapanas
nuskurusius tinkluos
drėgmė
įbridusi į
pritapnotą
foną,
piktai suplėšius
viltį į skutus
su mauduliu
per lapkritį
kapnojo...
... tik genys
kalena vėl
ir vėl
į sausą šaką...
SŪNELI,
neverkiu
neguosk...
tikiu...
..................
TIKIU
PAVASARIU
kuris
Tave padovanojo