Šiugžda lapai po kojom, lyja liepų lietum,
Ar kada tu regėjai, kaip koriai prisipildo medum?
Ar matei, kaip dangus neša lietų?,
Ne į žemę, į delnus tavus, į žodžius
Neišplautus, dulkėtus lyg norėtų nuprausti,
Seniai jau varstytus vartus,
Lyg norėtų nusvirusią smilgą priversti,
Vėl pakelti akis ir matyt, kaip ratu suka gervės,
Nenorėdamos kažko palikt.
Ne lietaus, ne dangaus ir ne vėjo,
Žymiai kažko daugiau. Aš tyla atsitvėriau,
Ji mintis sustabdys ir apklostys nuo vėjų,
Kad nepūstų šiaurys. Vėjas kryptį vis keičia,
Nesuspėju su juo. Metų skaičiai vis keičias,
Kas tada, kai klevai neliepsnos?
Kas tada, kada gruodas bus žemę sukaustęs?
Ar vis lauksi aušros?