Bulbakasis

Santrauka:
Apie bulbakasį kadai
Kaks ti dabar da bulbakasis? Atalakia mažutis traktariokas guminiais ratais, kaki kerepėtų vadegoj paskabinis. Bulbam kast, ar malkam pjaut? In traktarioka
sėdžiuntis až jį didesnis. Pėrlakia par dirvų. Bulbas iškrata. Visas viršuj, aini , renki. Mažna ir nenuarinėt. Saka yr mašinėlių katras ir akmeniokus išrenka, ir maišuos supilia. Ir da ažuriša. Sklepan tai gal nesuneša. Talkas neberaikia, jagu da savų kiek. Nuobaigų nebebūva…
A kadai...Kai nusbaigy bulbieniai nukapoti, pakraščiuos išnešti, nars da lik bulbakasia nedėlia kita, Moma jau būdava šneka, kaip ti su tom bulbam bus. Na gryčias smetanskus maišus nujama, pėrkrata. Na ana bulbakasia maišai išmazgoti, sulopyti, jagu raikia. Vis tiek kiloja, čiupinėja. Maš kakia raištelia katram nėr. Ar par trumpas. Maš kur skyly paržiem pela išgrauže. Kašelas gatavija. Katrai dugnas praplyšis, mat vytelinias buva, virvely pėrpina. Sklepan gal kelintu rozu lipa. Seniai iššlavinėtas, iščystitas, smelioku su vopnu pabarstytas. Skylalas pelių išgraužtas cimantu ažuteptas.
Su kasėjam, tai ne striokas. Kožni metai beveik tas pačias. Pa vidurvasaria sustiki jau tėmijas ar prašys šiamet. Ataisme, saka, jagu kaip perniai ir užperniai, ir da kadai, kindziuką nuobaigam duosi. Moma iš unksta dekavoja ir saka, kad kindziukas, da kas ir buteliokas iš dirvas atajus atsras. Su arimu nekaip. Visi kai susiskubina, jagu da letingų rudenį par radija taškų saka. Kaip prisprašyt, katrie kalkuozą kumely laika. Prižadėjis gali apmonit? Žadinys,kaip in kelia radinys. Prisbijodava. Da pamatis katras iš kantuoras. Dabok ,kumely ir ganiavų atims. Ku tadu, kai susgatavita, kasėjas sukviestas?
Kasima rytų vėl striokas. Jau kiek valundų, bobas ataji, arklia nėr. Debesuoja. Ažlis, tadu gleimokis. Dirvela vietam pria molia. Ažgirdy, kad atadarda par brukų diedas, kasėjas šoka na salalia. Až kašikų. Alasas, katroj su katruj paron stas. Viena strainesne, kita ščyresne. Su vienu kasdama gali pletkavot, kita ažsisiuvus. Ne ženytis, ale insakyk. Tadu diedas rėkia. Graičiau lakiam dirvan, rėkia. Maš da kitam praart paspėsiu. Maišus, kašelas, kaplius vežiman. Katroj da inreplioja važiuot, katras pabidzom paskiau vežimų dirvan. Kumely plugan. Bobas jau susparavy. Aria pirmaeilas, vis in kumelas rėkdamas. Pria vagai, pria vagai. Trrr, nieee. Kad jų grausmas. Tai stoja ,tai lakia. Pria išartų bobas pripuoly dyvijas. Matai. Sadinta velai. Gal da šiamet be mėšla? Ale baika. Da ir podidelių yr. Moma mata, kad perniai gal kiek geresnes. Ai, saka, kiek Dievas dave, tiek gan bus. Pirmas poras išorus, ariuntis kumely palaidžia pievan galy dirvas. Delni didely bulbų paduoda sugraušt. Tadu diedas aina par dirvu cibukų insiskundis. Vietam, kur didely bulbu pamata paspiria, paslinkis pajama.
Šidija, katroj palika, kad kast nemoka. Boba atskerta ,kad anas art nemoka. Ut kiek bulbų priskaldyta. Nepiktuoju.Šposija.
Geras pusdenis ir pabaigon... Bobas apyjaunes, švitkias. Kad graičiau suvežiot prikraudavam vežiman maišų kiek žemen negriūva. Minkšton dirvan ratai lik buksvų. Kumela insispyrus -ratai vietaj, pakinktai braška, pakeliama nutrūksta. Kumela par jienų piktu akiu pažiūri. Kelius maišiokus numetam ir patys mačydami iš dirvas iškrypaunam. Kasėjas Momų oran pamėta.Tiktai rėkia ne „valio“,ale „ura“.Kažna kal? Bulbas sklepi. Diedas, rublius pasėmis, išlakia kiton dirvan. Bobas in kiema bliūdi runkas mazgoja ir dyvijas. Dirvela ne kažna kokia, ale kas ti galėja pusiaujin inlyst? Tadu visas skarelas nusrišy ažu stala. Sėsk,saka pria many. Abidvi kasem. Tujai gerai turavoji. In stala ir kindziukas, ir kvošelna, ir lašiniokų,ir da kai kas.
Ažvalga, viskų ir visus apšnekėdamas. Pa trečias pusčerkias sumyslia, kad jau čėsas pagedot. Moma lungus atadara, kad susiedai girdėtų. Mat visas balsingas. Ne teip, kaip dabar iš televizariaus. Susginčija katrų gedas. Kožni metai pradeda na tas pačias. Kaip jaunų karinikų jauna graži
žmona lydėja gelžkelia statin. Kaip aistringai bučiava, kaip žadėja mylėt visadu. Kai dagieda lik markatnas vietas apia liūdnų karinika laiškų ir nebelaukiunčių žmonų-apsrauda. Par žundus ašaras bulbam. Saka gan.
Linksmesnį raikia. A katrų? Visas gražias- liūdnas. Apia mergely, katroj laukia bernelia iš kara . Apia liūdnų berželį. Apia mėlynas vasilkas. Ar kaip ti kas pasikelia virš juoda akeaną...Vėl ažvalga, pagiria gaspadinį, kad ir kindziukas skanus,ir kvošelna, rauginti agurkai...mat druskas kaip tik.Vėl pagieda, da pa pusčerki. Supratlyvesne suspurda atsminus, kad jai nama seniai raikėja. Susklapatija ir kitas. Nars ir nenoram. Saka šitoj durne paskėla, tai ir mum raikia. Tadu da in keliones. Moma dekavoja kasėjam, kasėjas Momai. Prisižada, kad jagu givins ir kindziuka bus su kai kuo ,tai ir kitais metais galas pakasėt.
Kitų dienų Moma upelaj, katra tadu da baika buva, maišus išmazgoja. Iš kašelių padžiūvusias žemes iškrata. Apsdaira ačlaimi, kas pa bulbakasia ne vietaj numesta. Atsdusta, kad da bulbienų nuarinėt raikes. Ale ti jau baika. Didžiasai rudenia darbas ažubaigtas. Padekavoja Dievui, kad visa gerai apsiaja. Neparbrungiai rodas. Bobas kantantas... Šiteip pasbaigia klapatlyva bulbakasia švinte.

D.D.D.
2017 08 02
danielius60

2017-10-13 07:55:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2017-11-07 15:32:55

Šaunu.

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2017-10-14 21:25:07

Nu ir graži paposakajot mūsiške tarme ape bulbiokasį. Skaičiū ir rodas rozu toj talkoj buvū - teip aiški primine tolimu junysti. Dėkui.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2017-10-13 20:05:22

Gyvas ir labai vaizdingas pasakojimas man artima tarme. Tokią ir prisimenu dar iš vaikystės kaime tą pilną rūpesčių bulviakasio šventę.

Vartotojas (-a): P Aibutis

Sukurta: 2017-10-13 16:12:46

Puikus, etnografiškai vertingas vaizdelis