Išmokyk būti dovanojant laiką
Plačiai ir dosniai tarsi sielos ugnį,
Tegul riba nei žeidžia anei raiko,
Lai ji tik primena, kad ešafoto būgnai
Tratės garsiau, nei slopūs pulso tvinksniai,
Bet ir tada – bent kibirkštis prieš tamsą.
Ir atsiras, kas geis tave surinkti,
Išlygint juodraščius, ką tavo rankos glamžo.
Tai spindulys nei tavo anei mano – 
Iš sėklos veržiasi žali ūglių fontanai.
Ir nieko vertas aukso kilogramas,
Kai mintys renkasi, nors niekas jų negano.
Iš visko liks žvakelė naktyje per Vėlines,
Galop ir ta darganoje sunykstanti.
Išmokyk būti nestveriant, nesėlinant –
Už savo EGO rast kilnesnį tikslą.