Sielos laiškų nerašo...
Rasotoj brydėj švyti,
Sklando ryto dausose.
O po lietaus,
Nuo Vaivos juostos nusileidę,
Su žvirbliais išdykauja balose.
Dar supasi gėlynų žieduose,
Dar krykštauja su kūdikiais
Ir ploja „katute“,
Deja...
Sielos laiškų nerašo...
Žaliuoja jos Kalėdinių eglučių skarose,
Pavargę ilsisi pusnynų pūkuose,
Dar lanko artimuosius sapnuose.
Jos visada – šalia,
Jos – širdyse,
Su meile, su tikėjimu
Deja...
Laiškų nerašo, čia – jos
Čia – šalia.