Su Meile

Jau užmigo diena 
Gelmėje mėlynų debesų.
Aš esu ne viena –
Šioj erdvėj aš su Meile esu.

Atkeliavo ruduo
Ir nutilo paukštelių giesmė.
Atsiduok, atsiduok
Šitai erdvei – ji visko esmė.

Atsiduok, atsiduok
Šitai erdvei – lai plečias rimtis.
Jeigu reikia, raudok, 
Tegul vėjai išgairins mintis!

Tegul liks tik tyla – 
Tiktai ji... ir beribė erdvė
Atsivers tavyje
Ir primins, kad jau moki mylėt.

2017-10-07
Laimužė

2017-10-07 20:04:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-10-08 14:15:40

Gražios eilės, bet man labai patiko poeta komentaras, kuriame viskas išsakyta...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-10-08 08:36:36

Labai artimos mintys...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-10-08 07:19:40

Turit savitumo, nenuneigsi :)

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-10-07 22:57:22

Kadaise Žemėje buvo ypatinga sala, kurioje gyveno visos žmogiškos vertybės ir jausmai. Vieną dieną jie pastebėjo, kad sala grimzta į vandenyną. Puolė visi kaip išmanydami gelbėtis, bet Meilė nespėjo, ir jai nebeliko laivo išsigelbėjimui. Meilė apsižvalgė ir.. ėmė iš nevilties šauktis pagalbos. Pro šalį plaukiantis Turtas atsisakė ją priimti į savo laivą, nes tarp nesuskaičiuojamų turtų Meilei nebeliko vietos..
Tuomet Meilė šūktelėjo, prašydama pagalbos nutolstančio Liūdesio, bet šis atsakė: - Atleisk, Meile, aš liūdžiu, ir kad išlikčiau liūdnas, aš privalau būti vienas..
Meilė pamatė Išdidumo laivą ir paprašė pagalbos, bet Išdidumas atsakė, kad Meilė sujauks harmoniją Išdidumo laive.. 
Tuo metu pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis taip linksminosi, kad neišgirdo Meilės šauksmo.

Meilė labai nusiminė ir pravirko, bet staiga išgirdo balsą:

- Eikš, Meile, aš pasiimsiu tave.

Meilė atsigręžė ir pamatė senolį. Jis nuplukdė savo laiveliu ją iki sausumos ir nuplaukė toliau, o Meilė susigriebė, kad nepaklausė senolio vardo ir jam nepadėkojo.. 
Tuomet Meilė kreipėsi į Pažinimą: - Sakyk, Pažinime, kas per senolis mane išgelbėjo? Pažinimas atsakė: - Tai buvo Laikas. - Laikas? – nustebo Meilė, – bet kodėl jis mane išgelbėjo? 

Pažinimas žvilgtelėjo į tą pusę, kur nuplaukė Laikas ir atsakė: - Todėl, kad tik Laikas žino, kokia svarbi gyvenime yra Meilė..

 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-10-07 20:22:36

su Meile ir Meilei...gražu