Gyvenimo srautas vis neša ir neša,
O mes – dėl gerovės kariaujam...
Ir baldų, ir batų – mums visko per maža...
Vis tempiam namo ką nors nauja...

Vis bėgame, skubam, važiuojam...
Nespėjame net pastebėti,
Kaip obelys žydi...  žaliuoja...
Kaip debesys plaukia iš lėto...

Kaip čiulba paukščiukai, ošia miškai,
Kaip virpina žiogas smuikelį...
Kaip krykščia po pievas laimingi vaikai,
Ką kalba klevai palei kelią...

Ką šneka upelio spalvinga srovė,
Ko ūkauja toliuos pelėda...
Kaip tempia šapelį darbšti skruzdėlė,
Kaip skleidžias pavasario žiedas...

Suraskime laiko pabūt su gamta,
Suteikime sielai palaimą...
Ateis nelauktai paskutinė data...
Užges mūsų viltys ir laimė...