Žuvėdrų uostas

Atplauks laivai –
Išplauks seni vargai.
Aš lauksiu uoste
Grįžtančios žuvėdros.
Pašauks naktis
Undinę grįžt namo;
Banga siūbuos jos
Kūną ryto saulėj.
 
Išplauks laivai –
Atplauks ilgesio dienos.
Nelauksiu uoste
Grįžtančios žuvėdros –
Ji nesugrįš – paklydo
Šiaurės vėjų atlapuos.
Naktis raudos
Paskendusios undinės.
 
Ji, tarsi laiko sapnas,
Pranigs juodoj gelmėj,
Ir laivas princo
Plaukęs jos nebegirdės.
Aš pavargau klajoti
Uoste be prasmės.
Ar verta laukti
To, kas nesugrįš?
 
Atplauks, išplauks laivai –
Aš švyturys, laukiantis
Negrįžtančios žuvėdros.
Aš ilgesį išdalinau
Nuskendusiom undinėm –
Jos princų laukia
Ir šiaurės vėjo,
Aplenkiančio žuvėdrų uostą.
nerašanti

2017-10-05 10:24:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-10-06 14:23:23

Eilės man labai patiko.
Kadangi princų nebėra, tai undinės nebent laukia baltų jūros arkliukų, likusių be raitelių. 
Žuvėdra būtinai sugrįš.