Išvinguriavimas,
Kai tarpas tarp membranų,
Kai trina oda, rūbai, skiria sienos,
Tačiau jausmai – šaknis į sielos šerdį
Ir galimybė
Susiliet į vienį,
Apsikamšyt giedra ar debesynais,
Po kūdrą plaukioti,
Kai mėnesiena raibuliuoja,
Ir jausti
Tirpstant, tyžtant savo lytį
Nuo išpažinimo, jog tu
Nevinguriuoji.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-05 07:02:33
Pastebėjau vieną dalyką. Kada parašai ką nors protingo (aš tai ne, kalbu apskritai) ir tenka skaityti tarp eilučių, fantazijos baigiasi. Va, būtų žąsys skrenda, ruduo varva, meilė alpinėja - gautumėt 10 komentarų, nors ten ir klišių privarytumėt.