Nors ir mažytė mūsų šalelė,
Dar nespėjom visur pabuvoti...
Kiekvienas akmuo ar medelis
Savo paslaptis gali dainuoti...
Vingiuoja keleliai per klonius,
Per pievas, miškus, miestelius...
Mojuoja iš tolo aguonos
Ir šypsosi gimtas dangus...
Krantus jūros bangos bučiuoja,
O debesys pasakas seka...
Čia kaimuos armonika groja,
Upeliai kažką švelniai šneka...
Čia viskas taip sava ir miela,
Su jauduliu vis atvažiuoju...
Kokia atgaiva šičia sielai,
Kai tėviškės oru kvėpuoju...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-04 17:21:34
Nežiūrint į tai, kad labai daug kas pasikeitę į blogąją pusę net patys žmonės, vistiek gera sugrįžti į tėviškę.