Vėl negaliu surikiuot
Nakties bluostų,
Ir nenusižeria speigai
Nuo stogo į lapus.
Neįkvepiu ir rūko,
Neišperku dangaus radybų,
Nes tai tik šūviai,
Pamėtę taikinius,
Nes tai tik mano reikėjimai,
Priklijuoti ant blaškomų
Žvilgsnių, kai nesuvilgai posmų
Ir ištirpsti dar nepalietęs stiklo.
Nebesninga šaižiais
Varnų plasnojimo vyriais,
Nesiriša mazgai iš rankų.
Nesirašo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2006-11-21 09:36:45
"Ir nenusižeria speigai
Nuo stogo į lapus" ,
"Nesiriša mazgai iš rankų" - stipru, įtaigu.