Surinkau iš judančių lūpų
Išsibarsčiusius mūsų žodžius.
Sudėliojau į sakinius
Ir pateikiau tarsi
Gardų desertą
Mūsų pačių teismui,
Mūsų vartojimui,
Kur lyrinis herojus,
Naiviai atsiveria, apnuogindamas
Savo natūralumą
Ne visai tobulame apvalke.
Jo jausmai bei aistros
Pulsuojančiai spurda
Įsprausti į stereotipinę erdvę,
O grožio kriterijai ryškiai apibrėžti
Suvokimo riba.
Jam gražu, man graudu
Deja...
Bevertės ašaros nebepadės.
Nėra nuteistų, nei teisių.
NEPATAIKAUSIU
(skliaustai teliks atviri...