Gimei, kad mylėtum!

Gimei, kad mylėtum 
Šį rudenį lėtą,
Barbenantį lietų
Ir auksu nulietą
Klevuko viršūnę.
Ir tėtį, ir sūnų,
Ir dukrą, ir mamą, 
Ir spindinčią Žemę,
Ir degančią aušrą, 
Kuri meilę aukštins, 
Kuri meilę šlovins, 
Ir liesis gerovė
Ir džiaugsmas į širdį.
Gimei tai patirti!
Gimei, kad pajaustum
Šią Meilę švenčiausią.

/Laima Petronienė 2017-09-28/
Laimužė

2017-09-28 22:34:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-29 10:20:27

žavingos eilės, tokios pakylėtos