Dieve, Dieve atleisk,
taip seniai jau maldos nekalbėjau,
Ar ji gali ką reikšt?
Argi tau būt patikęs bambėjimas?
Gal geriau eilėmis pasimelsti,
Kai pagauna mane praregėjimas.
Tu vis vien su manim, manyje
Savo dvasią pasėjęs.
Tu mėlynėj dangaus, o gal
Krintančių lapų šlamėjime,
Tu obels palaužtos šerdyje,
O gal upės tekėjime.
Tu rugpjūčio ražienų lauke
Ir erškėčių žydėjime.
Rudens paukščio tylioj giesmėje,
Balto šerkšno spindėjime.
Dieve, Dieve atleisk,
Taip seniai aš maldos nekalbėjau.
Tu vis vien pasilieki many,
Argi tau būt patikęs bambėjimas?