Buvau pamiršusi, 
Kaip nuostabiai pasklinda nuaušrojęs rytas
Prašieptuose jutimuose,
Nes metų metais pareigos bežvangino įkyrų žadintuvą
Ar banaliai ir garsiai
Į ausį, nesiklausančią vidinių krebždesių,
Surėkdavo gaidys.
Bet šįryt...
Šįryt
Pakirdau iš nuostabiausių stebuklingų
Giluminių virpesių,
Iš džiugesio,
Iš sieloje, jausmuos
Praplyšusio choralais geismo būti,
Su švytinčia jutimuos esatim,
Su geiduliu joje ištirpti padovanojant dienai savo liepsną.
O koks skaistus ir tyras prabudimo jausmas.