Aš – grybautojas garsus!
Grybus atskiriu visus.
Samanose – Voverytė,
Jos geltona kepurytė.
 
Tarp asiūklių, drebulių
Ką gi rasti čia galiu?
Ar grybautoju dar tikit? –
Radau grybą raudonikį!
 
Būčiau vardą jo... pamiršęs,
Tai – Tikrasis raudonviršis!
Dar įdėsiu sau į krepšį
Labai liekną, aukštą Lepšį.
 
Lapais papuoštą galvelę
Vis aukščiau į saulę kelia
Baravykas pasipūtęs.
Mat, jis turi kotą drūtą!
 
Lyg boružė septyntaškė...            
Ją baltais dažais aptaškė? –
Ūmėdėlės baikščiai žiūri,
Nes kaimynę keistą turi.
 
Kepurėlė jos – raudona,
O kojelė – labai plona.
Musmirės krepšin nedėsiu,
Nes paskui bėdos turėsiu.
 
Po pušelėm į pakrūmę
Pilkas zuikis sparčiai dumia,
Ten Kazlėkai tyliai tupi,
Bet nebijo skeltalūpio.

Mat, jų – daug, o zuikis vienas
Atšuoliuoja nuo ražienos.
Ir kazlėkų jis nelies,
Lekia strykčiot ant žolės.