Būna, kad ir žvaigždės
ajerais sukvimpa
iš gimtų laukų,
mėnuo spingsule
į langą spindi
lyg būt nuglostyta
mamos delnų.
Susvetimėję mes
apsimetam kažkiek laimingi,
o slapčiomis,
nes nemadinga,
paieškome, ir kartais per
dažnai, tyliuose kauburėliuose
su iškaltais ant akmenų vardais
nurimusių savų.
Šis ruduo toks nerimastingas,
sukvipęs ajerais gimtais.