Santrauka:
Minint rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną ir žydų holokausto atminimo išvakares gimė toks keistas eilėraštis. Matyt, mūsų likimai susipynę į vieną kamuolį... Tebūnie ne mes žodžius vedžiojame, bet mus žodžiai veda... Tai gal net ne eilės, tik šiaip...
Viltė, Bitėžolė, Birutė
Nėra giesmės, nėra maldos –
naktis jas savo rankom užgesino.
Ir kas tamsoj tau išrišimą duos,
jeigu diena iš atleidimo imas?
Nakty palaidotus sapnus sūpuos
mirties užkeiktosios sūpynės,
liūdnos tamsos vėsiuos delnuos
vien neviltis ir mintys pinas.
Negyvas – aš, širdie tu – negyva,
negyvos visos dienos mano.
Ką veikia saulė danguje,
jei taip labai sutemo?
Bet aš vis tiek einu į ją,
į pažadėtą žemę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-23 15:12:45
Puikus sonetas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-23 11:47:39
Na, įdomus. Daugiaprasmis, bet, kai paaiškinot, randu ryšį. Iš tiesų visai kitaip gal būčiau interpretavęs. Juolab net labai lyriškas, gražus, jei taip galima pasakyti, toks...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-23 05:36:41
labai taikliai pagauta
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-22 16:21:56
Ši tema labai man artima, gal kituose gyvenimuose buvau viena iš jų.
Miela , kad neužmirštate.Kol atminsime, tol bus gyvi.Nuoširdūs Jūsų
žodžiai.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-22 13:45:04
Nuostabūs žodžiai ir eilės.Ąčiū.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-22 13:14:08
Į saulę...į pažadėtą Žemę... taiklu lygiadieniui...ačiū