Nėra giesmės, nėra maldos –
naktis jas savo rankom užgesino.
Ir kas tamsoj tau išrišimą duos,
jeigu diena iš atleidimo imas?

Nakty palaidotus sapnus sūpuos
mirties užkeiktosios sūpynės,
liūdnos tamsos vėsiuos delnuos
vien neviltis ir mintys pinas.

Negyvas – aš, širdie tu – negyva,
negyvos visos dienos mano.
Ką veikia saulė danguje,
jei taip labai sutemo?

Bet aš vis tiek einu į ją,
į pažadėtą žemę...