Degina laužus
Spalvotas ruduo
Ir nuvilnija rūkai
Tarsi dūmai,
O iš voratinklių
Išsivaduos
Kalvos ir lygumos
Pilnos giedrumo.
Neišsilaiko
Ant medžio šakos
Lapai aplieti
Rudenio vaško.
Sukas, plevena –
Sau vietos ieškos,
Vėjas visai juos
Be reikalo blaško.
Skrendančius, krintančius –
Priima žemė visus.
Ir giliame vandeny
Yra žemė.
Lygus tarp lygių,
Kaltas buvai ar teisus –
Rudenio laužas,
Kurstomas vėjo,
Sudegins...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-23 14:01:41
Puikios eilės rudens laužui...Deja, ne visada tas laužas liepsnoja.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-23 11:53:18
Ekspresija ir... pabaiga tartum viską užbraukia. Man patiko.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-09-22 20:26:31
Man paskutinės strofos užtektų.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-22 13:12:53
Skrajūs, įtaigūs rudeniu alsuojantys žodžiai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-22 12:53:02
Spalvingas ruduo, blaškomi lapai...žemė priima visus, ypač patiko eilutės
Ir giliame vandeny
Yra žemė
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-22 12:22:23
Gražiai dega rudenio laužas, kol dar dega.