seni randai
slėpti giliai
lieti juos siela, kuri dar nenurimo
juodi jie tarsi pikta lemiantys varnai
jie sunkūs tarsi išverstas šviežus arimas
  
kieti randai
skausme jutai   
kada jie tapo tavo atminimais
lyg antkapis išėjusiems jausmams
vis tyliai kužda tarsi nenumirę

savi randai
tarsi gyvi keliai
galiu jais eiti į prisikėlimą
nuskynus pakeliui erškėčius patirties
priglaudus prie krūtinės pažinimą.
             ---------------
randai neregimi
suplėšytos širdies
tave lyg ledo rankom apkabino
ir sunkiasi lašais gyvybinės versmės 
kiek jų dar liko?.. tik likimas žino.

ir glostau karštą įdagą savos lemties ----             
---nauji randai senas skolas grąžina.