Gal rugsėjis, gal vėjas
Gena laiką pirmyn.
Tavo valandos eina
Ir dienom, ir naktim.
Jos sekundėmis dūžta
Ir subyra smiltim.
Dega jos tarsi žvaigždės
Ir vis krinta žemyn.
Aukštas skliautas liepsnoja,
Tik pažvelki aukštyn,
Jų tiek daug dar ten liko,
Jų dar pilnas dangus,
Dar jaunystė išdykus,
Neseniai pasidėjo sparnus.
O dabar pats žydėjimas,
Pats vaiskumas dienų,
Pats pilnumas medunešio
Ir spalvotų rugsėjų sapnų.
Nuo rugsėjo pradėjo
Sekundės tau bėgti,
Ir lig šiol jas vejies.
Tad sėkmės, gero kelio
Ir prasmingos būties.