Aš atlaikysiu tiek, kiek atlaikysi tu,
O paskui – paleisiu skutelius pavėjui
Mintinai jau išmoktų laiškų,
Į kuriuos gyvenimą sudėjau.
Ir ryte šlavėjai kai nubus,
Pilnos gatvės bus raidžių ir lapų.
Žvelgs dangun liūdnai žmogus –
O dangus – ant šlapio tako.
Atlaikysiu tiek, kiek atlaikysi tu,
O tada ir aš – kartu su vėju...
2017 m. rugsėjo 12 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2017-09-20 18:29:03
Visi drauge atlaikysim, juk laukia tiek pavasarių...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-20 16:31:53
Širdimi rašytos. Skausmingas pamąstymas. Graudu. Laikykitės iš paskutiniųjų ir atlaikysite.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-09-20 14:03:52
Rudeniškai, sklandžiai ir ... pagavo su vėju... :)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-19 21:40:51
Dangus atlaikys tiek, kiek atlaikys žmogus, žmogus atlaikys tiek, kiek jame yra dangaus
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-19 19:06:25
atlaikysim! o paskui su vėju, ten, kur...nauja pradžia?...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-19 18:45:24
Prasmingi žodžiai, krentantys į širdį.
Vartotojas (-a): Pelyna
Sukurta: 2017-09-19 16:58:47
Saulėtekio mintys
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-19 16:43:10
Vaje, kaip gražu! Pilnos gatvės bus raidžių ir lapų...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-19 12:28:19
taip simboliška ir jautru...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-19 12:03:46
reikia viską atlaikyti,nors ir sunku.