Ką atsiųs dar laikas, nežinau.
Ką įpins į margą mano juostą?
Gal miražais nusidrieks laukai,
Kuriuos viskas buvo atiduota.
 
Gal nubėgs vėl vieškeliu duobėtu
Be pražydusių melsvom akim gėlių,
Gal vilks kojas nuobodžiai, iš lėto
Su nudryžusiu, pabodusiu švarku?
 
Būt gerai, kaip būtų dar gerai,
Kad visom spalvom nušvistų,
Kaip vaivorykštė ryški aukštai
Su lietum staiga pražystų.
 
Daug šypsojos geros pievų laumės,
Barstė dovanas naktimis ir rytais,
Tiktai saulės, vakarinės saulės,
Kartais, rodos, buvo per mažai.
 
Gal svajoju veltui, viskas dings,
Ne pavasaris — ruduo jau draugas,
Bet ir man gal jis spalvų papils,
Dosniai dosniai iš savosios saujos.
 
,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
Būt gerai, Dievuli, būt gerai,
Kad išvysčiau juostą dar gėlėtą.
Sapnuose ne kartą lyg mačiau,
Aukštai spindinčią, žvaigždėtą.