Ir ateis tas ruduo,
Ir į langus bels lietūs,
Stūgaus vėjai
Ir klevą draskys.
Nebe metas žiedams
Ir ne metas mylėti –
Pilka girioj
Ir tuščia širdy.
Ir ateis tas ruduo,
Kai jau viskas bus aišku,
Kris sekundės lyg žvaigždės
Ir ges.
Toks tylus,
Tarsi geras ir priprastas daiktas,
Tavo buto
Tūnosiu kampe.
Ir ateis tas ruduo,
Neprašytas, nelauktas,
Kai šešėliai kasdien
Vis ilgyn ir ilgyn.
Nepavysiu daugiau
Ir, žinau, neprišauksiu
To, kas grįžo tenai –
Praeitin...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-19 16:13:21
Rudens peizažas labiausiai verčia mąstyti apie bėgantį laiką, meilę, verčia grįžti bent atsiminimais praeitin. Gražu...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2017-09-19 15:32:21
Graži rudeniška nostalgija, gražios eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-18 19:31:20
Nors ir elegiškas vaizdelis, tačiau iš kampo išlįskit, ten kur ir dera būti.
Meilei joks metų laikas nepavaldus.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-18 16:44:45
Pradėjot ir baigėt gerai, bet jau tas vidurėlis...Neleiskite sau būti paprastu rakandu, kad ir geru.
Ir dar kažkieno bute kampe tūnoti? Tikrai ne. Sėkmės.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-18 16:44:13
Būkime arčiau vieni kitų ir pragyvensi ir rudenius ir žiemas ir bus šilta,gera ir jauku
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-18 12:44:03
Mylėti tai metas visada,gražus rudens vaizdelis.