Atsimink, ko atmint negali –
tau buvau aš šešėlis ir rytas,
sakiniai išsigandę keli,
vėjo ašara, tyliai nukritus.
Atsimink – ši minutė gili,
iš sapnų ir svajų išsiritus,
ji kaip paukštis, kai tu tik tyli,
skrenda, čiulba – jėgų neturi sulaikyti.
Ji pradingo, kaip visa pradingsta,
kas tik mirksniui į žemę nužengia.
Ar buvai nors minutę laimingas,
nors dabar užmarštim ten tesninga?
Ar buvai? – Tiktai aidintys žingsniai
naktyje kaip ir visa ištirpsta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-18 18:59:31
Subtilus, elegiškas sonetas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-18 18:01:44
labai gražus, švelnus, įtaigus sonetas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-18 13:53:26
Taip, jausmingas sonetas...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-18 12:45:57
Jautriai,jausmingai be galo.