Keistas jausmas. Ruduo. Man atrodo, tave kad sapnuoju.
Festivalis spalvų, nes kol kas nesižnaibo šalna.
Auksinukai pirmi ir variokai jau čeža po kojom.
Prikimšau kamaras, tarsi būčiau būties alkana.
Sotink, guoski — meldžiu. Tu šnabždi, kad nevalgomos viltys.
Lieka tuščias glėbys, kai grįžtu iš spalvotų sapnų.
Išeinu iš namų prablaivėt — gal lietum apipilsi,
Skrist ar likt, nežinau iš punktyro trumpučių dienų.
Likim ten, už ženklų, tegul prieblendos minkštos uždangsto.
Vėjai šniokš lopšines, kvies į tamsą gilyn ir gilyn,
Kol atplėšt nuo nakties nepajėgsime rytmetį ankstų.
Iš sapnų negrįžtu. Keistas jausmas. Meldžiu...Tu tyli.