Per lašų jausmą iš dangaus,
Per tyrą šviesą, jos šešėlius,
Per širdies džiaugsmą — ji daug gaus,
Per tą malonę, anksti kėlus.
Per švytinčias brangias akis,
Per šilumą artimo rankų,
Per Labą Rytą, kur sakys,
Per meilę amžiną — ji lanko.
Per visą jaudulį dienos,
Per negirdėtą sielos juoką,
Per dvasios džiugesį — dainuos,
Per laimę... gyvenu ir šoku.