svarainio žiedas
spygliu į širdį
į širdį taikosi
kad tik nebūtų
kad...
per saldu...
vaisių rudeniui
aukso brandina
brandina…
ir gaivumu rūgščiu
gaivumu…
IŠ ROJAUS
Į ŽEMĘ
gyvent sugrąžina
gražina…
o mums — taip GRAŽU…
Vakar stebėjausi jo ką tik sukrauto žiedo ryškumu – švietė kaip vėliavėlė iš patvorio... Taip atrodo optimistas, – pagalvojau. O gal tai buvo ženklas, kad noksta jam skirtas eilėraštis?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-09-12 21:26:32
Vakar stebėjausi jo ką tik sukrauto žiedo ryškumu – švietė kaip vėliavėlė iš patvorio... Taip atrodo optimistas, – pagalvojau. O gal tai buvo ženklas, kad noksta jam skirtas eilėraštis?..
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-12 08:35:35
Gyvenimo rūgštelė kartais tik stipriau leidžia pajusti žemę po kojomis...