Nenoriu gyventi, nenoriu numirt.
Ką pasirinkti, kad nesuklyst?
Degančiu linu mes einame visi;
Štai, jau krentu į bedugnę...
Gal ropštis į viršų, gal laukt, kas ištrauks?
Gal virvę kas man pamėtės,
Kad kartis ant jos aš galėčiau?
– Žiūrėk, pakaruoklis!
– Ne! Tai tik Niekas.
Aš – Niekas, tu – Niekas,
Visi mes – Niekai.
– Na žinoma, gyvenam dėl Nieko!
Ir bėgam linu. Ir krentam.
Ir lipam... Ir artimą stumiam žemyn.
Ech. Gyvenimas tobulas.
O gal ir ne?