Vat, nepamenu. O Kęstas Rusijoje labai įsibėgėjęs buvo, kad saulėgrąžas spjaudė? Algirdas, tai tikrai :)

Kažkiek lyrikos gal ir slypi raudose, bet poezijos>eilėraščio požymių irgi esama. Raiškos turtų neaptarinėjant (užtenka to, kad autorinė), svarbiausia – nevienprasmiška. (Arba tik man atrodo, betgi nuo suvokėjo irgi priklauso nemažai... Tad atskleidžiu porą versijų).

Vakaras ir Aušros vartai (sutemos ir galimo prašvitimo sandūra), Kęstas vapa įžvalgas, dalinasi su aplinka asmeniniais sapnais, gal keistu regėjimu į ką apeliuoja, gal meldžiasi, – žodžiu, Kęstas kenčia; o kažką nugirdusios damos – tradicinis rinkinys: nuobodžiaujančios, kvailos ir pagiežingos.
Aišku, pats Kęstas irgi paplaukęs (iš Trakų į Vilnių, jei Vartų adresas tiesioginis, o jei ne – dvasiškai), bet kažkodėl kaip svarbiausią mintį renkuosi paplaukusios (tik kitaip) publikos problemą. Argi nebūna, kad kokios kūmos viską nuodija?
Beje, veikėjai čia nebūtinai konkrečios lyties. Tai tipažai, reiškiantys idėją. Kaip ir projektas – bendrinis žodis vyksmui nusakyti.
Perlai kiaulėms – posakis. Tinka plačiai – nuo Šv.Rašto per įvairias gyvenimo situacijas. Panaudotas taikliai.
 
O viskas pasisuka kitaip, jei Kęstas gudrus. Žino, kur ieškoti avelių, ir smaginasi.

vis tie abejotini projektai, realybėje ir virtualybėje...Kaip sako Pelėda BŪKIT DRŪTAS...

Va, pagaliau protingas patarimas, kad nereikia barstyti perlų kiaulėms. Tik gaila karklų ir paparčių.
Įdomu, ko Trakų kunigaikštis tikėjosi? Gal, kad projektas pritrauks kitus Europos kunigaikščius?