Kas aš esu, kam gyvenu,
Kodėl aš Žemėj vis dar tarp gyvų,
Galbūt užstrigo programa,
Gal mano misija senai turėjo būt baigta.

Jau daugel vartų praėjau,
Prie kiekvienų po kryželį palikau,
Tai dalelytė mano kūno ir širdies,
Gal kas praeidamas pro šalį patylės.

Žinau, buvau prasta aš mokinė,
Vis abejojanti, neapsisprendusi kvailė,
Dar ir dabar, po pamokų,
Prarasto laiko sugrąžinti negaliu.

Dangaus kartelė aukštai iškelta,
Ir ne kiekvienas gali peršokti, deja,
Bandyti verta, rizikinga, ir žinia,
Dangus ir pragaras nuspręs, ko aš verta.

Ir tik belieka susitaikyt su lemtim
Ir viltis gailesčio dar virpančia širdim,
Ties paskutiniais vartais kad mirtis padės
Užbaigt kančias ir skleisis baltas šydas paslapties.