Minty mąstau:
       — Ar jau ruduo?
Galbūt tik man, bet ne laukams,
Kurie žiemkenčiais tuoj žaliuos
Ir juos augins derliui naujam?
 
Dar tiek žiedų kaimo darželiuos,
Vešliai sužėlusi žolė.
Pavasario siūtais švarkeliais
Dar puošias beržas, drebulė.
 
Kažkur toli, toli už vartų
Dar snaudžia rytmečio šalna.
Atslinks, kad jurginus pakąstų,
Tarytum neganda pikta.
 
Gal tiktai man ruduo jau beldžia
Lietaus lašais ir obuoliais,
Moliūgą ritina per daržą,
Dangsto voratinklių šilkais?
 
Balta gija paliečia plaukus,
Po kojom sužliugsi vanduo:
     — Juk pats matai, kam dar ir klausti,
Per žemę eina gi ruduo.