Lygtis nežinomybės –
Švies žvaigždė rugpjūčio?
Ar spalio lapai vėl po kojomis šiugždės?
Ar gruodžio snaigės orlaidėje tūpčios?
Balandis ar atskris ant uodegos kregždės?
 
Sunku nuspėt, kai smilkiniai baltėja –
Ne, ne – vien išorėj,
Giliau – pilka spalva...
Danguj per amžius suksis Kasiopėja,
O man gyvenimas tik sykį tars: eiva...
 
Išeiti kur? Tenai!?
Betgi ne laikas –
Kažkam juk duota dar...
Galbūt net dar daugiau...
Ir siūlas trūks, kuris visatą laiko?
Tai kam aš, po velnių, tada skubėt stengiaus?
 
Kam septynmyliais žingsniais nukaukšėjau
Per gatvės grindinį tarytum paauglys
Už nugaros palikdamas net vėją,
Be abejonės –
Ir saulėtekius kelis?..
.............................................................................
 
Dabar vėlu, nes laikrodis skaičiuoja
Dvi valandas nakties.
Ir su geru kaupu...
Pritvoju uodą zvimbiantį prie kojos.
Ir pagalvoju:
Parūkęs vėžlinsiu miegot –
Namie tyla kapų...
 
2017 m. rugpjūčio 24 d. 02. 34.