Aitrumas pelynų vėlei nutvilko,
Sniegas šėmam debesy,
Sminga iš lėto nerimas pilkas,
Kuo man dabar esi?
Gal pakeleiviu ant vėtrų kalno,
Skaidriu lietaus lašu,
Gal margaspalve plaštake ant delno,
Ir kuo gi aš tau esu?
Nežinia replėm spaudžia krūtinę,
Laikas negydo žaizdų,
Buvau aš meilė tau pirmutinė
Kužda man lapai klevų.
Sapnuose liko vaikiškos godos,
Žvelgė langan delčia,
Tu toks nutolęs, bet man vis rodos,
Dar pasiliksi čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-07 10:21:46
švelnios, mielos eilės
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-07 07:58:00
randai vis primena apie save...primena...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-07 01:44:55
Žaizdų/klevų :(
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-09-06 12:45:43
Viskas suverta ant ilgesio siūlo...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-06 10:32:44
Pirmutinė meilė išlieka visam gyvenimui...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-06 10:08:36
Laikas negydo, tik apmalšina skausmą širdžių.