griuvėsiai


... neliko nieko.
tik kamuoliai nuodingų melo dūmų,
tik laužas blėstantis sudegintos aistros,
nuodėguliai jausmų karšti lig raudonumo...
-----------------------------------------------
... ir liko tiktai krūvos pelenų, 
betono sunkumu prislėgę jausmo rūmą,
statytą iš plakimo virpančios širdies... 
dabar sugriautą
tavo rankomis stipriom,
ginkluotom visa žudančio abejingumo

griuvėsiuos klaidžioja viltis nuoga,
pamiršusi beprasmį padorumą,
sugniaužusi glėby sudriskusius jausmus,
vos vilkdama žaizdotą savo kūną...

vėl ten... ji šliaužia ten, kur nebėra.
kur buvo gera... o juk tiesa, kad buvo...
dabar tik noris pasislėpus rėkt,
pamynus jau sutryptą išdidumą..
Rasojimas

2017-09-05 20:38:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-06 20:39:47

Beveik kiekvienoje šeimoje (poroje) pakanka griuvėsių. Tik toks skirtumas, kad vieni stengiasi kuo daugiau sužinoti ir mėgaujasi nuskriaustųjų padėtimi, o kiti nesiknaisioja po sutuoktinio(ės) ar draugo(ės) silpnybes ir paprastai jie laimi.  

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-06 10:33:44

Gal ir yra vaistų nuo skausmo ?,tai laikas, bet, kol jis suveiks, ilgai laukti.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-06 09:20:54

griuvėsiai, kurie persunkti skausmu...labai įtaigu

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-09-06 08:30:16

Gilus skausmingas atsidūsėjimas....

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-09-06 07:50:17

sadomaochizmas...bet gražu :)

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-09-06 01:38:02

Kai kas skausmą išrėkia, kai kas sugniaužęs laiko savyje, o kai kas išlieja skausmingomis eilėmis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-09-05 22:54:32

Skaudus sugrįžimas į ten kur buvo gera... Nuo to nepabėgsi, laikas tik kiek išblukins