Atskris vėl baltas paukštis –
Susapnuok.
Sapnuok sparnuos pasisūpuodama,
Kaip tyliai
Dangum praplaukia debesų piemuo
Ir barsto saujas tau žvaigždžių...
 
Pakyla
Virš upės miglos, įpina pūkuos
Karklus pakrančių, žiburius ant tilto...
Tiktai rasa vis blykčioja...
Miegok,
Nesiblaškyk –
Ją paukštis tas nutildo.
 
Ir nuramina ilgesį,
Kuris
Dar vakarėjant violetu noko.
Nakčia uždaro liūdesiui duris
Sapne plačiai atvėręs langą juokui
Dienos giedros –
Spinduliuose ateis
Nuoga –
Išmynus vasarinę brydę...
.....................................................................
 
Juk jos, dangaus piemens ar paukščio,
Net manęs ruduo neteis,
Kad buvom pas tave
Ir vasaros sapnuos paklydę...
 
2017 rugpjūčio 22 d.